Turto vertinimas

Turto vertinimas

Turto vertinimas – tai objektyvus ir nešališkas turto vertės nustatymas, vadovaujantis Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatytu, turto ir verslo vertinimo metodika, tarptautiniais vertinimo standartais ir kitais teisės aktais.

Turto arba verslo vertės nustatymo principai:

  • Turto arba verslo vertė nustatoma:
  1. vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje;
  2. laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;
  3. taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
  • Turto arba verslo vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią galima gauti turtą arba verslą protingai naudojant, plėtojant arba juo disponuojant.

Turto vertinimas apima šias sritis:

Nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat turtas (kilnojamieji daiktai), kurį nekilnojamuoju pripažįsta įstatymai.

Kilnojamasis turtas (kilnojamasis daiktas) – turtas (daiktas), kuris iš vienos vietos į kitą gali būti perkeltas nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Verslo vertinimas – tai įmonės (ar kitos organizacinės formos verslo) rinkos vertės nustatymas, įvertinant už kokią kainą toks, ar analogiškas verslas turėtų būti perkamas ar parduodamas.

Vertinant turtą taikomi šie vertės nustatymo metodai:

  • Lyginamasis metodas

Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą:

  1. surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, prioriteto tvarka renkantis artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius;
  2. įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.
  • Išlaidų (kaštų) metodas

Išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais:

  1. nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos;
  2. nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas.
  • Pajamų metodas

Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Vertinant turtą pajamų metodu taikomi šie skaičiavimo būdai:

  1. diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdas;
  2. kapitalizavimo skaičiavimo būdas;
  3. kiti tarptautinėje praktikoje taikomi skaičiavimo būdai.

Spauskite čia norėdami užsakyti šią paslaugą.